- meilijimas
- meĩlijimas (-yjimas) sm. (1) K; CII1019 → meilyti 1: Žmonių meĩlyjimams (norams, troškimams) pritardams KI37. Visus išgelbėti buvo jo meilijimas prš. Žmogaus jausmai, meilijimai, troškimai gana daug persikeitę, tartum švelnesni pastoję yra Vd.
Dictionary of the Lithuanian Language.
